Lietuvos kikbokso istorija

Gegužės 17, 2015

 

Kikboksingas – kovinio sporto šaka, gimusi 1960 -aisiais metais. Grupuojama į amerikietišką kikboksingą (kikboksingas turi sekančias disciplinas: full-contact, full-contact su low-kick, point fightig, light-contact, kick-light), japonišką kikboksingą (K-1 formatas) ir solines kompozicijas (muzikinės formos).

Amerikietiškas kikboksingas (kikboksas)

„Amerikietiško“ kikbokso atšakos gimtinė yra JAV. 1960-aisiais metais, kada rytų kovos menai buvo ant bangos, sportininkai pradėjo praktikuoti pilno kontakto dvikovas. Kikboksinge, skirtingai nuo daugelio kitų tuo metu populiarių kovos menų (taekwando ir karate shotokan) taisyklėse nebuvo smūgio jėgos apribojimų, dvikova nebuvo stabdoma po techninio veiksmo atlikimo (kai smūgis pasiekdavo taikinį), buvo leisti smūgiai ramkomis į galvą (būtent todėl buvo pasiskolinta bokso technika ir bokso ekipiruotė -pirštinės). Iš pradžių nauja sporto šaka vadinosi „full-contact karate” (pilno kontakto karatė). Terminą karatė visi suprasdavo kaip bet kurios rytų kovos menus, nesvarbu ar tai karatė, taekwando ar ušu. Netrukus, dėl tradicinio karatė funkcionierių protestų, buvo atsisakyta pavadinimo ir buvo priimtas naujas terminas – kikboksingas. „Full-contact“ pavadimas išliko iki šių laikų kaip viena iš kikboksingo disciplinų. 1974 m. buvo įkurta pirmoji profesionalaus kikboksingo organizacija – PKA (Professional Karate Association). 1974 metais susiformavo sporto šaka – kikboksingas (kikboksas).

Amerikietiškas kikboksingas labai greitai populiarėjo Europoje. Būtent Europoje 1976 metais buvo įkurta seniausia mėgėjiško kikboksingo organizacija WAKO (World Association of Kickboxing Organizations). 3

Japoniškas kikboksingas (K-1)

Japoniška kikboksingo atšaka susijusi su tailando bokso atsiradimu Japonijoje. Tailando boksas, nepaisant konkurencijos su karate kiokushin, sugebėjo užimti savo ganėtinai plačią nišą, tiesa tai buvo labai modifikuota tailando bokso rūšis. Praktiškai japoniškas kikboksingas – tai perdarytos tailando bokso taisyklės. Pagrindinis skirtumas: buvo draudžiama smūgiuoti alkūnėmis (buvo manoma, kad dažni prakirtimai alkūnių smūgiais padaro kovas netokiomis įspūdingomis, nes žiūrovai pageidauja švarių nokautų, o ne dėl traumų nutrauktų kovų) ir kitokia taškų skaičiavimo sistema – tailando bokse smūgiai kojomis vertinami labiau negu rankomis, o K-1 subalansavo taškų vertinimą kojomis ir rankomis.

1970 metais japonišką kikboksingą vystė trys pagrindinės organizacijos: AJKBA (All-Japan Kick-Boxing Association), WKBA (World Kick-Boxing Association) ir lyga „Kakutogi“. 1981 metais japoniškų organizacijų populiarumas labai stipriai sumažėjo ir jos užleido pirmaujančias pozicijas amerikietiškai WKA. 1980 metų pabaigoje vėl pradėjo kurtis nauji kikboksingo funkcionieriai, o 1993 metais atsirado kompanija K-1, būtent K-1 pavertė japonišką kikboksingą vienu iš labiausiai išvystytu profesionaliu koviniu sportu visame pasaulyje.

K-1 – tai japonų organizacija, kuri buvo įkurta 1993 metais. Jos įkūrėjas Kazuyoshi Ishii. Kazuyoshi Ishii rūpinosi organizacija ir kikbokso kovų populiarinimu. Organizacija rengdavo kasmetinius turnyrus. K-1 buvo sukurta kaip turnyras, kuriame pagal modifikuotas taisykles galėjo rungtis įvairių kontaktinių kovos menų atstovai. „K“ raidė pavadinime simbolizuoją kikboksą, karatė, kung-fu. K-1 buvo pajėgiausia japoniško kikboksingo organizacija, iškėlusi profesionalų 4

kikboksingą į neregėtas aukšumas. Profesionalus kikboksingas pagal populiarumą prilygo tuometiniams lyderiams: boksui ir mišriems kovos menams.

Japonišką kikboksingą faktiškai susiejo su K-1, nuo 2000 metų terminą K-1 pradėjo vis dažniau oficialiai naudoti, kaip kikboksingo padalinio pavadinimą. Kartu su tailandietišku boksu (muaythai) japoniškas kikboksas atkeliavo į Europą, pirmiausia į Olandiją. Būtent Olandija tapo vienu iš pagrindinių pasaulio kikboksingo centru.

Kikbokso taisyklės

Kikboksas turi šias disciplinas:

1. Point fightig

Kikbokso disciplina, kurioje draudžiami striprūs smūgiai, akcentuoti smūgiai rankomis ir kojomis. Dėl šių apribojimų kovos tempas yra lėtesnis, negu kovoje pagal full-contact. Pergalė skiriama sportininkui pademonstravusiam geriausią rankų ir kojų techniką ir atlikusiam daugiau smūgių kojomis ir rankomis. Dvikova nuolatos stabdoma, nes po kiekvieno tikslaus smūgio ranka ar koja teisėjas sustabdo kovą ir skiria taškus.

2. Light-contact

Kikbokso disciplina, kurioje draudžiami stiprūs smūgiai (išimtis, kai priešininkas netikėtai „užėjo“ ant smūgio), skaičiuojami nokdaunai ir nokautas, tačiau už nokdauną taškai nėra skaičiuojami. Pirmenybė yra skiriama kojų smūgiams, labiausiai vertinami smūgiai su šuoliais. Šiame stiliuje kovotojai nesustoja po smūgio atlikimo. Teisėjai skaičiuoja taškus už kiekvieną tikslą pasiekusį smūgį. 5

3. Full-contact

Kikboksingo disciplina, kurioje smūgiai kojomis ir rankomis atliekami be jėgos apribojimo, pilnas kontaktas. Taip pat, kaip ir bokse skaičiuojami nokdaunai ir nokautai.

4. Full-contact su low-kicku

Kikboksingo disciplina, kurioje leidžiama atlikti smūgius kojomis į vidinę ir išorinę šlaunies pusę. Leidžiama vienoje atakoje atlikti vieną smūgį keliu.

5. Solinė kompozicija

Kikboksingo disciplina, kurioje varžybos vyksta grojant muzikai. Yra trys rūšys. Kompozicijos atliekamos „kietame“ stiliuje, „lengvame“ stiliuje ir su daiktais.

6. K-1

Leidžiama vienoje atakoje atlikti vieną smūgį keliu.

7. Kick light

Disciplinos taisyklės beveik tokios pačios kaip ir light contact, vienintelis skirtumas tas, kad šioje disciplinoje galimi smūgiai į vidinę ir išorinę šlaunies pusę (low kick). 6

Lietuvos kikboksingo istorija

Lietuvos kikboksingo federacija įeina į didžiausios ir seniausios mėgėjiško kikboksingo WAKO asociacijos sudėtį. Šiai dienai WAKO organizaciją vienija 118 valstybių iš 5 pasaulio žemynų. Jau šiandien WAKO vienija 85 nacionalines federacijas, kurios yra pripažintos savo šalies Olimpinių komitetų ir turi valstybinius pripažinimus. Šiai dienai WAKO organizacijoje yra apie 3000000 narių ir ne mažiau kaip 25000 klubų visame pasaulyje. Organizacija kiekvienais metais organizuoja daugiau kaip 1000 renginių, skirtų mėgėjiškam kikboksingui. WAKO (taip pat ir Lietuvos kikboksingo federacija) yra oficialiai pripažinta Sportaccord tarptautinės fedaracijos narė. WAKO organizacija įeina į tarptautinę antidopingo agentūrą WADA.

Scan_20150123_155805

Lietuvos Kikboksingo federacija pripažinta Lietuvos Respublikos valstybės.

Lietuvos kikboksingo istorija prasidėjo 1991 metais. Tais metais Audrius Santackas kartu su Aleksandru Šestaku sužinojo, kad Rusijoje yra sporto šaka – kikboksingas. Skirtingai nei pasaulyje, post sovietinėje erdvėje kikboksu daugiau susidomėjo boksininkai, o vakaruose – karatistai. 1991m. A. Santackas su A. Šestaku, nuskridę į Novokuznecką (Rusija), pirmą kartą pamatė kikboksą, ten jie pamėgino teisėjauti, iš arčiau susipažino su taisyklėmis. Grįžus į Lietuvą, buvo imtasi veiksmų, kad kikboksingas gyvuotų ir Lietuvoje. 1992 m. buvo įkurtas pirmasis kikboksingo klubas Lietuvoje – “Geležinis Vilkas” (įkūrėjas Audrius Santackas), klubas gyvuoja iki šių dienų. A. Šestakas ir A. Santackas pradėjo propoguoti šią sporto šaką. Įdomus faktas: 1991 m. Lietuva jau buvo paskelbusi 7

nepriklausomybę, A. Santackas ir S. Šestakas nuvyko į atvirą Tarybų Sąjungos čempionatą ir nusivežė Lietuvos trispalvę. Nors Lietuva tuo metu dar nebuvo pripažinta valstybė, tačiau sportininkus iš Lietuvos priemė. CSKA sporto rūmuose (Maskva, Rusija) kabėjo mažo dydžio vėliavos (15 respublikų), o Lietuvos trispalvė žymiai didesnė ir išsiskyrė kitų vėliavų fone. Lietuvos delegacija iškėlė ultimatumą: arba bus iškelta Lietuvos trispalvė, arba jie išvažiuoja. Leidimas buvo gautas ir trispalvė buvo iškelta. Stanislavas Šestakas “Light contact”, o Igoris Poliakovas “Full contact” disciplinose iškovojo aukso medalius.

Klube “Geležinis vilkas”, treniruočių metu, treneris A. Šestakas daugiau dėmėsio skyrė rankoms, o A. Santackas – kojoms. Vėliau prie komandos prisijungė Valentinas Devialtovskis (buvęs garsus karate atstovas). Šie trys asmenys pradėjo populiarinti kikboksingą Lietuvoje. Buvo labai daug norinčių treniruotis, nors ne visi žinojo kas tai yra.

1993 m. buvo įkurta Lietuvos kikboksingo federacija su labai įdomia išlyga -nebuvo prezidento. A. Santackas užėmė generalinio sekretoriaus pareigas, A. Šestakas viceprezidento, prezidento vieta liko neužimta. Prezidento paieškos vyko ilgai, nes buvo ieškoma asmenybės, kuri turėtų autoritetą ir pripažinimą visuomenėje. 1993 m. Lietuvos 8

kikboksingo federacija oficialiai įstojo į WAKO organizaciją ir tais pačiais metais mūsų komanda išvažiavo į Pasaulio čempionatą Budapešte (Vengrija). Lietuvos atstovai pirmą kartą dalyvavo Pasaulio kikboksingo čempionate ir Jurijus Žukovskis 60 kg. svorio kategorijoje užėmė 3 vietą (Full contact), kitiems trūko vienos pergalės, kad taptų prizininkais. Lietuvos sportininkams tai buvo didžiulė šventė.

1994 m. Alytuje įvyko pirmasis Lietuvos kikboksingo čempionatas. Pirmame čempionate kovos vyko pagal “Full contact” disciplinos taisykles, keletas kovų vyko pagal „Low kick“ taisykles.

Tuo metu pradėjo protestuoti vakarų valstybės, kurios dar nepersiorentavo į “švarų” kikboksą (kovoti su rankom ir kojom). Vakarų valstybių sportininkai nusileisdavo kikbokso sportininkams iš Rusijos, kurie buvo puikūs boksininkai. Buvo įvesta taisyklė: “Full contact” ir “Low kick” disciplinos per raundą turėjo būti atlikti šeši smūgiai kojomis. Teisėjai specialiai skaičiavo kojų smūgius. Tokiu būdu boksininkus privertė smūgiuoti kojomis, nes, jeigu nebuvo smūgiuojama kojomis, sportininkas būdavo diskvalifikuojamas. 1994 m. Lietuvos kikboksingo rinktinė išvyko į Europos kikbokso čempionatą, kuris vyko Rimini 9

mieste (Italija). 18 metis sportininkas Stanislavas Šestakas (71 kg) tapo Europos kikbokso čempionu (“Full contact” disciplina). Stanislavo Šestako kova pasibaigė 24 valandą, nes į čempionatą atvyko labai didelis sportininkų skaičius. Čempionatui buvo skirtos trys dienos ir, kad būtų galimybė išsiaiškinti kas bus nugalėtojas, kovos vyko iki išnaktų.

1994 m. populiaresnė kikbokso disciplina buvo “Full contact”, nei “Low kick” disciplina. Šioje disciplinoje kovodavo žymiai mažiau sportininkų. Tačiau laikai keitėsi. Palaipsniui “Low kick” atsirado kaip nauja sporto šaka, kurios taisyklės buvo prieinamos visiems.

1995 m. Lietuvos kikboksingo federacijos sportininkai dalyvavo dvejuose čempionatuose. Pirmasis čempionatas: WAKO pasaulio kikboksingo čempionatas Kijeve (Ukraina), kur Rolandas Digrys (klubas Titanas, +91 kg) disciplinoje “Low kick”, o Vitalijus Ščerba (klubas Geležinis vilkas, 91 kg) disciplinoje “Full contact” iškovojo sidabro medalius. Erenijus Skūjis iškovojo bronzos medalį. Antrasis čempionatas: I.A.K.S.A organizacijos 10

(vėliau susijungė su WAKO) pasaulio čempionatas Kanadoje (Otava). Vitalijus Ščerba (91 kg) iškovojo bronzos medalį.

1996 m. buvo auksiniai metai. Šiais metais Lietuvos kikboksas stipriai pasistūmėjo į priekį. Europos kikbokso čempionate, kuris vyko Gratzo mieste (Austrija), “Full contact” disciplinoje Stanislavas Šestakas (75 kg) tapo antrą kart Europos čempionu, Olegas Demčenko (klubas Jotvingiai, 67 kg) ir Rolandas Digrys (+ 91 kg) iškovojo bronzos medalius. “Low kick” Europos čempionatas vyko Belgrade (Jugoslavija). Dainius Blažys (Alytus, 60 kg) iškovojo sidabro medalį ir buvo pripažintas vienu techniškiausiu čempionato kovotoju. Tada sužibo Jano Kačanovskio (67kg) žvaigždė jis iškovojo aukso medalį. 1996 metais mūsų šalies kikboksingo komanda nuvyko į Gratso miestą (Austrija) kovoti su legendiniu Gratso bokso klubu pagal bokso taisykles. Klubas gyvavo jau 80 metų ir salė buvo sausakimša. Lietuvos kikboksingo komanda nugalėjo rezultatu 6-1.

1997 m. pasaulio kikbokso čempionatas Anglijoje buvo nesėkmingas Lietuvos kikboksingo federacijos sportininkams, “Full contact” disciplinoje jiems nepavyko iškovoti medalių, tačiau pasaulio kikbokso čempionate Kroatijoje (“Low kick” disciplina) Jan Kačanovskis (67kg) iškovojo bronzos medalį.

1998 m. Europos kikbokso čempionate (“Full contact”), kuris vyko Kievo mieste (Ukraina), Janas Kačanovskis finale nokautavo savo varžovą ir iškovojo aukso medalį, visa salė plojo sportininkui iš Lietuvos.

1999 m. pasaulio kikbokso čempionate Kaorle mieste (Italija) “Full contact” disciplinoje Stanislavas Šestakas (75 kg) Lietuvos kolekciją papildo bronzos medaliu. Po šio čempionato kikboksas Lietuvoje turėjo rimtų problemų. Išėjo senoji karta, neliko paramos iš remėjų. Kikboksas Lietuvoje buvo pamirštas, taip pat ir pasaulyje kikboksas nuėjo į antrą planą, labai populiari sporto šaka tapo muaythai (tailando boksas). WAKO organizacija, 11

siekdama pritraukti kuo daugiau žmonių iš muaythai, oficialiai įtraukė naują discipliną K-1. Pradžioje K-1 disciplina WAKO organizacijoje buvo visai kitokia negu dabar. Apranga buvo kaip kikbokso, tačiau 5 sekundes galima buvo klinčuoti. Su tokiom naujovėm nesutiko muaythai atstovai ir buvo nuspręsta panaudoti Japoniškojo kikbokso K-1 taisykles. Japonijos prekinis ženklas K-1 neprieštaravo. Nuo 2000 m. WAKO organizacijoje atsirado oficiali disciplina K-1.

Pirmieji kikbokso klubai Lietuvoje: „Geležinis vilkas“ (Vilnius, A. Santackas ir A. Šestak), „Full contact“ (Vilnius, Arkadijus Litvinskis), „Titanas“ (Kaunas, Marius Misiūnas), „Jotvingiai“ (Alytus, Rimas Kantaravičius), „Vikondos liūtai“ (Kėdainiai, Vilius Bobinas).

Nauja kikboksingo era Lietuvoje

Kikboksas atgimė 2008 metais, kai prie Lietuvos kikboksingo federacijos prisijungė Aleksadr Pavlov. Buvo atnaujinti čempionatai, pradėta bendradarbiauti su Lenkijos ir kitų šalių sportininkais, atsirado patirtis. Atėjo nauja sportininkų karta.

2009 m. pasaulio kikbokso čempionate Lignano Sabbiadoro mieste (Italija), Eduard Špakov (klubas „Geležinis Vilkas“, 71 kg) iškovojo bronzos medalį (“Full contact”). 2009 m. Arnoldas Karpavičius (klubas „Vilkas“, 57 kg) neįprastoje mūsų federacijai disciplinoje K-1, pasaulio kikbokso čempionate Villacho mieste (Austrija) iškovojo bronzos medalį.

2010 m. Europos kikbokso čempionate Atėnuose (Graikija) Eduard Špakov (71 kg.) tapo nugalėtoju ir iškovojo aukso medalį (“Full contact”). Tais pačiais metais Belgrade (Serbija), pasaulio jaunimo kikbokso čempionate Lietuvos sportininkai iškovojo du bronzos 12

medalius. Prizininkais tapo Rytis Rutkauskas (klubas „Vilkas“, 54 kg) ir Hasan Khalilov (klubas „Vilkas“, 63,5kg).

2011 m. pasaulio čempionate kuris vyko Dublino mieste (Airija) “Full contact” disciplinoje, Eduard Špakov (71 kg) ir Aleksandr Beleziun (“Geležinis vilkas”, 91 kg) iškovojo bronzos medalius. Europos jaunimo kikbokso čempionate, kuris vyko Lignano Sabbiadoro mieste (Italija), “Full contact” disciplinoje Edgar Liman (klubas “Geležinis vilkas”, 75 kg) tapo 3 vietos nugalėtoju, disciplinoje K-1 Vėjus Vietrinas (klubas “Sparta gym”, 81 kg) ir Rytis Rutkauskas (54 kg) iškovojo sidabro medalius.

2012 m. Pasaulio jaunimo kikbokso čempionate Bratislava (Slovakija) Edgar Liman (81 kg) disciplinoje “Full contact” iškovojo pirmąją vietą ir parvežė aukso medalį. Disciplinoje K-1 Vėjus Vietrinas (klubas “Sparta gym”, +81 kg) iškovojo aukso medalį, Jan Naus (klubas “Sparta gym”, 67 kg) iškovojo bronzą. Europos kikbokso čempionate Ankara (Turkija) Sergej Maslobojev (klubas “Sparta gym”, 91 kg) tapo antros vietos nugalėtoju (dėl traumos).

2013 m. pasaulio kikbokso čempionate Guaruja (Brazilija) Sergej Maslobojev buvo nenugalimas ir iškovojo pirmąją vietą. Europos jaunimo čempionate Krynica Zdroj (Lenkija) Disciplinoje K-1 Vėjus Vietrinas (91 kg) tapo pirmos vietos nugalėtoju, Lukas Jablonskas (klubas “Vilkas”, 60 kg) iškovojo bronzos medalį. Disciplinoje “Full contact” Ruslan Tamilin (klubas “Geležinis vilkas”, 51 kg) ir Kevin Klenovskij (klubas “Geležinis vilkas” 71 kg) iškovojo sidabro medalius.

2014 m. Europos kikbokso čempionate Bilbao (Ispanija) Sergej Maslobojev (91 kg) tapo Europos čempionu ir šie metai bus įrašyti į Lietuvos kikbokso federacijos įstoriją, nes sportininkai iš Lietuvos pirmą kartą dalyvavo “Kick light” disciplinoje ir debiutas buvo sėkmingas, Mykolas Serdiukas (klubas “Status unifight”, 89 kg) iškovojo bronzos medalį 13

(Mariboras, Slovėnija). Pasaulio jaunimo kikbokso čempionate Rimini (Italija) Titas Morkūnas (klubas “Vilkas”, 54 kg), Lukas Jablonskas (63 kg) ir Raimondas Avlosevičius (klubas “Sparta gym”, 71 kg) iškovojo bronzos medalius.

Lietuvos kikbokso istorija oficialiai prasidėjo 1993 metais, nors neoficiali istorijos pradžia 1991 m., tačiau per tą laiką buvo nueitas tolimas ir nelengvas kelias sekmės link. Kikboksas Lietuvoje gyvavo nuo pat nepriklausomybės atkurimo ir nors Lietuva nebuvo pripažinta, mūsų sportininkai į Maskvą nusivežė vėliavą ir įtikino vietinės valdžios atstovus, kad ją iškeltu su kitų valstybių vėliavomis. Sportininkai rodė drąsą ne tik ringe, bet ir už jos ribų.

Lietuvos kikbokso istorijoje buvo ir ilga pauzė kurios metu kikboksas buvo užmirštas. Jeigu ne ši pauzė Lietuvos trispalvė būtų iškelta žymiai daugiau kartų ir mūsų šalies himnas garsintų mūsų šalį dar labiau. Nepaisant ilgos pauzės Lietuvos sportininkai tapo 3 kartus Pasaulio čempionais, 2 kartus iškovojo Pasaulio sidabro medalius, net 12 kartų Pasaulio čempionatuose iškovojo sidrabo medalius. Ne ka prastesni rezultatai ir Europos kikbokso čempionatuose: 7 aukso, 6 sidabro ir 9 bronzos medaliai.

2014 metais atvirame Lietuvos kikbokso čempionate dalyvo 121 sportininkas iš 8 valstybių, o atvirame Lietuvos K-1 kikbokso jaunučių čempionate dalyvavo 84 sportininkai iš 5 valstybių. Tai rekordinis dalyvių skaičius. Lietuvos kikboksingo federacijos sportininkai nuolatos dalyvauja įvairiuose turnyruose už šalies ribų, todėl sportininkai ne tik įgauna daugiau patirties ir nuolatos tobulėja, bet ir garsina šalies vardą svetur.